Reikalavimai A, A+ ir A++ klasės pastato stogo izoliaciniam sluoksniui yra dar didesni nei sienoms, todėl stogo storis gali padidėti iki 40 cm ar net daugiau. Tai iš esmės keičia viso pastato konstrukcijas, nes reikia ne tik sugalvoti, kaip tokį stogą įrengti, bet ir dėl storos stogo konstrukcijos apkrovos perskaičiuoti laikančiųjų sienų ir pamatų stiprius. Todėl tinkamą konstrukciją ir medžiagas reikia pasirinkti jau projektuojant tokį namą.
Reikalavimai A klasės stogui yra tokie patys, kaip ir kitoms konstrukcijoms: pakankamas izoliacijos storis, efektyvi apšiltinimo medžiaga, sandari konstrukcija su minimizuotais šilumos tilteliais ir kt.
Namo stogo apšiltinimo planavimas turėtų prasidėti nuo stogo tipo pasirinkimo. Kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir trūkumų.
Pagrindinės individualaus namo stogo apšiltinimo konstrukcijos
1. Šlaitinis stogas
Privalumai. Tradicinis estetinis vaizdas, platus medžiagų ir dangų pasirinkimas, galimybė įsirengti palėpės kambarius.
Trūkumai. Sudėtingas įrengimas, dideli šilumos nuostoliai per konstrukcijas (gegnes ir kt.), sudėtingas sandarumo užtikrinimas.
Nors šlaitinis stogas turi tradicinį estetinį vaizdą, kurį galima keisti renkantis iš plataus medžiagų ir spalvų pasirinkimo, bet tokį stogą gan sudėtinga ekonomiškai apšiltinti, nes gegnės sukurią šilumos tiltelius, todėl bendras izoliacijos storis turi didėti 25–35 proc.
2. Šlaitinis stogas apšiltinant palėpės perdangą
Privalumai. Tradicinis estetinis vaizdas, platus medžiagų ir dangų pasirinkimas, ištisinis apšiltinimo sluoksnis be šilumos tiltelių.
Trūkumai. Šalta palėpė su apribotomis panaudojimo galimybėmis, nes naudojant minkštas apšiltinimo medžiagas palėpė tampa neeksploatuojama.
Tai populiarėjantis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas pagrindinis šlaitinio stogo trūkumas – sudėtingas apšiltinimas tarp gegnių. Apšiltinimo sluoksnis įrengiamas ištisiniu sluoksniu, bet palėpės erdvė nepanaudojama gyvenamajai paskirčiai.
3. Plokščias stogas
Privalumai. Galimybė apšiltinti stogą be šilumos tiltelių (nėra gegnių, kertančių izoliacinę medžiagą). Platus izoliacinių medžiagų pasirinkimas (polistirolas, FF-PIR, vata ir t.t.). Greitas ir paprastas įrengimas. Galimybė įsirengti eksploatuojamą stogą.
Trūkumai. Prarandamas palėpės plotas, nekuriamas namo estetinis vaizdas. Mažesnis stogo dangos pasirinkimas. Reikalauja didesnės priežiūros.
Apšiltinimo požiūriu plokščias stogas yra pats geriausias pasirinkimas, nes galima greitai ir paprastai įrengti izoliacinį sluoksnį be šilumos tiltelių, bet netinka norintiems tradicinio stogo vaizdo.
Priklausomai nuo stogo konstrukcijos „Finnfoam“ jo apšiltinimui siūlo 4 skirtingas sistemas.
1. Šlaitinis stogas su izoliacija ant gegnių
Šlaitinio stogo šiltinimas termoizoliaciją klojant ant gegnių yra atvirkštinis įprastam, kadangi šiltinimo medžiaga yra dedama ant gegnių viršaus, o ne tarp gegnių. Toks šlaitinio stogo šiltinimo būdas yra efektyviausias, nes taip panaikinama šiluminių tiltelių problema, kuri atsiranda termoizoliaciją dedant tarp gegnių. Tokiam šiltinimui labai gerai tinka FF-PIR poliuretano plokštės, nes jos yra lengvos, bet atlaiko visas susidarančias apkrovas, pasižymi geromis šilumos izoliacijos savybėmis, atsparios vandens garams, paprastai montuojamos ir ilgaamžės.
Šlaitinį stogą šiltinant virš gegnių, pastarųjų aukštis parenkamas tik pagal konstrukcijos apkrovas (dažniausiai pasirenkamos 150 ar 200 mm aukščio), o ne tokios, kad tilptų reikalingas vatos sluoksnis – tarkime, A++ energinės klasės name gegnės ir vatos storis gali sudaryti net 530 mm, o šiltinant su FF-PIR izoliacijos storis būtų tik 330 mm (gegnės aukštis 150 mm). Svarbu ir tai, kad gegnės lieka vidinėje patalpų pusėje, todėl jos nebeturi sąlyčio su išorės oru, todėl visada būna šiltos ir sausos.
2. Šlaitinis stogas su vata ir FF-PIR – užtikrinamas sandarumas iš vidaus
Lietuvoje gyvenamieji pastatai dažniausiai statomi su mansarda, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis yra montuojamas tarp gegnių. Tokios konstrukcijos šiltinimui dažniausiai renkamasi mineralinė vata. Norint pasiekti A ir aukštesnę energinio efektyvumo klasę, turi būti užtikrinamas pastato sandarumas. Mineralinės šilumos izoliacinės medžiagos yra nesandarios, todėl reikalinga sudėtinga ir kruopštaus įrengimo reikalaujanti plėvelių sistema. Stogo konstrukcijos sandarumo užtikrinimui patariame naudoti poliuretano plokštes FF-PIR, padengtas aliuminio folijos danga. Aliuminio dangos paviršius pasižymi dideliu atsparumu vandens garams, todėl FF-PIR izoliacija veikia kaip garų barjeras.
Šlaitinį stogą apšiltinus mineraline vata ir iš vidinės patalpų pusės įrengus papildomą apšiltinimą FF-PIR plokštėmis, kurių sujungimai suklijuojami lipnia aliuminio folijos juostele, termoizoliacinis sluoksnis tampa vientisas ir sandarus, nebereikia įrenginėti sudėtingų plėvelių sistemų.
3. Plokščias stogas
Plokščią stogą apšiltinti lengviausia, nes nereikia spręsti dėl gegnių susidarančių šiluminių tiltelių problemos, galima įrengti ištisinį izoliacinį sluoksnį.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šiltinamų stogų šilumos izoliacija ir kitos jų dalys turi būti apsaugotos nuo garinės drėgmės, išeinančios iš pastato į išorę, ir atmosferos drėgmės (lietaus, sniego ir kt.). Taip pat plokščiajam stogui būtina įrengti funkcionalią lietaus ir tirpstančio sniego vandens nuvedimo sistemą bei patikimą hidroizoliacinę stogo dangą.
Plokščio stogo šiltinimui siūlome rinktis poliuretano FF-PIR arba polistireninio putplasčio FF-EPS plokštes. Efektyvesnė šilumos izoliacija yra FF-PIR, kurios šilumos laidumo koeficientas yra 0,022 W/mK, todėl tokiam stogui reikės mažesnio izoliacijos storio.
FF-EPS yra ekonomiškas pasirinkimas plokštiems stogams (λ=0,030 W/mK), specialaus „užrakto” profilio pagalba įrengiamas vientisas kompaktiškas ir sandarus izoliacijos sluoksnis.
Dažniausiai įrengiant plokščiuosius stogus naudojamos ruloninės hidroizoliacinės stogo dangos ir membranos. Apšiltinus plokščią stogą FF-PIR ar FF-EPS plokštėmis ir norint įrengti prilydomą ruloninę dangą, reikėtų ant viršaus pakloti ploną mineralinės vatos sluoksnį, prie kurio būtų galima prilydyti hidroizoliacinę dangą.
Šiluminiai tilteliai plokščiajame stoge gali susidaryti ties stogo ir sienos sujungimu – parapetu, tačiau teisingai atlikus parapeto apšiltinimo darbus, naudojant efektyvias medžiagas FF-EPS arba FF-PIR, šiluminis tiltelis minimizuojamas.
4. Atvirkštinis stogas su „Finnfoam XPS“
Įrengiant eksploatuojamą stogą (terasą ar pan.) naudojama vadinamojo atvirkštinio stogo konstrukcija, kai izoliacinė medžiaga įrengiama virš hidroizoliacinio sluoksnio. Izoliacinę medžiagą nuolatos veikia atmosferos poveikiai: drėgmė, lietus, sniegas, šaltis ir t.t., todėl kaip apšiltinimo medžiaga tinka tik ekstruzinis polistirenas „Finnfoam XPS“. Jis atlaiko visas eksploatuojamo stogo apkrovas, yra lengvas ir išlaiko geras šilumos izoliavimo savybes visu pastato tarnavimo laikotarpiu.
1. „Finnfoam DRAIN“ plokštė (su grioveliais)
2. „Finnfoam FL“ plokštės, 2 sluoksniai
3. Gelžbetoninė perdangos plokštė
4. Hidroizoliacija
5. Skiriamasis sluoksnis (geotekstilė)
6. Armuotas betonas
7. Asfalto danga
Daugiau apie atvirkštinio stogo apšiltinimą (instrukcijos, brėžiniai ir t.t.) spauskite čia.
Apie A klasės namo pamatų ir grindų ant grunto apšiltinimą galite pasiskaityti spauskite čia.
Apie A klasės namo sienų apšiltinimą galite pasiskaityti spauskite čia.
